Šiek tiek apiE mane ir šį kelmą

Maždaug ant WEB 2.0 „revoliucijos“ slenksčio įsitraukiau į pakankamai nišinį dalyką — Flash animaciją ir programavimą. Tai buvo toks keistas, bet galingas technologijų kombo, kurio rezultatas leisdavo vartotojui sąveikauti su kūriniu. O šalutinis šios technologijos efektas, pasirodo, buvo animuoti baneriai web portalams, kurie kaip tik tuo metu pradėjo monetizuoti savo srautus reklamos pagalba. Visai netyčia atsirado pirmas užsakovas ir gimė pirmasis mano parduotas dizaino produktas — Flash baneris. Ir pirmasis prisilietimas prie reklamos vėsulo.

Kiek vėliau atsirado poreikis rašyti sąskaitas didesniems klientams, o joms — šiokio tokio dizaino. Pirmiausia dėl to, kad studijavau grafinį — nemoku Excelio, todėl invoice’ų lenteles dariau su Illustrator. Na ir tai buvo vienintelis brand asset’as, kurį pamato užsakovas. Ir šitoje vietoje, gan impulsyviai, marketingo teorijų nežinančio studenčioko galvoje gimė konceptas, įkvėptas snieglėntininkų „svajonių“ trendais bei panašaus pavadinimo filmo. Labai paprasta idėja: prekės ženklas be taisyklių, nieko rimto, nieko griežto — anti‑brendas. Taip ant invoice’o atsirado pankiškas logo — neverbrand.

„Darau tai, ką moku geriausiai, ir nenoriu niekam nieko įrodinėti“, — galvojau tuo metu. Tegul neverbrand būna tas snowboard’istas, vakare shred’inantis turėklus rajono parkelyje. Be keltuvų, be žiūrovų. Tik jis, jo įrankis ir troškimas atlikti „triuką“ geriausiai.

Po kelerių metų toks požiūris į amatą atvedė mane į naujienų portalą, kur šalia pardavėjų praleidau 7 epinius metus, padėdamas chebrai, jų klientams ir, kartais, marketingui įgyvendinti išskirtiniausias web reklamų fantazijas. Per pirmus 3,5 metus aplankalas „kampanijos“ turėjo jau pirmąjį 1K katalogiukų.

Persikėlęs į agentūrą, per smūginius 9 metus priauginau raumenų skirtingose medijose, technologijose ir procesuose. Didesnės atsakomybės ir kompetentingi kolegos atvėrė akis į planavimą, laiko ir resursų valdymą bei visą kibirą kitų smulkių dalykėlių, kurie daro verslą pelningą bei prasmingą.

Ir štai atėjo momentas, kai iš palėpės traukiu savo apdulkėjusį neverbrand’ą. Išploviau, nuvaškavau ir vėl išnešiau į parką. Tik jau su apsaugom! Pažiūrėkime, ar jis vis dar laiko smūgį. O aš?

Palikite užklausą — ir (mano) sėkmės atveju turėsiu galimybę perduoti jums tą pirmojo dizaino invoice’ą, nuo kurio viskas prasidėjo 2008.